Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pakeitimai Lietuvoje: Kas Naujo?

Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje yra ne tik būstas, bet ir investicija į ateitį. Tačiau, norint išvengti nemalonių staigmenų, svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) niuansus ir pakeitimus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius NTM aspektus, įskaitant mokesčio mokėtojus, objektus, tarifus, lengvatas ir deklaravimo tvarką. Taip pat pateiksime konkrečių pavyzdžių, kaip bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas įvairiose situacijose.

Kas yra Nekilnojamojo Turto Mokestis?

Nekilnojamojo turto mokestis yra mokestis, kurį moka nekilnojamojo turto savininkai. Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio Objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį.
• Naudojimą.
• Teisinį statusą.
• Technines savybes.
• Priežiūros būklę.
• Apleistumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:

• Viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:

• Viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Pavyzdys: Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą, kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų?

Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus t. y. 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100)

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas tam tikras NT, pavyzdžiui:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Kitos išimtys:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tam tikrus atvejus.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai nuo 2026 metų

Apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų. Toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Pavyzdys: Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte. Kiek reikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio?

Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės. Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, t. y. jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama taip:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pagal NTMĮ 6 straipsnio 8 dalį, papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m. Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus. Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje. Toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkai jau gali sužinoti būsimas savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes. Registrų centras atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos statinių mokestinės vertės bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus. Mokant mokestį už 2025 m. Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un kiekvienas jau gali pamatyti statinių mokestines vertes - tiek šiuo metu galiojančias, tiek būsimas. Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 metų sausio 1 d.

Pagal įsigaliosiančius įstatymo pakeitimus statinių mokestinės vertės keisis nebe kas penkerius metus, o kas trejus.Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente.

Rinkos apžvalga ir patarimai perkant NT

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, - pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų rugpjūtį Lietuvoje buvo įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių - 11,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį (10,4 tūkst.), bet 4,8 proc. mažiau nei šių metų liepą (12,1 tūkst.). Per aštuonis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 86,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 20,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 71,6 tūkst. NT objektų pardavimų. Šiemet visoje šalyje įregistruota 24,3 tūkst. butų pardavimų - 27,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį (19 tūkst. sandorių). Vilniuje šiemet įregistruota 8,6 tūkst. butų pardavimų, arba 37,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, Kaune - 3,3 tūkst. (18 proc. daugiau), Klaipėdoje - 2,1 tūkst. (22,5 proc. daugiau).

Per aštuonis mėnesius Lietuvoje įregistruota ir 8,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 20,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota beveik 7 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,1 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį ir 2 proc. daugiau nei šių metų liepą. Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 40,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 17,6 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 34,3 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 5,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 9,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 3 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Vis dėlto retas kuris gyventojas turi galimybę NT įsigyti ilgai netaupęs. O pastangos susitaupyti išsirinktam būstui ar kitam NT objektui rūpi ne visiems turto pardavėjams. Rinkos ekspertai ir teisininkai įspėja - laiku nesupratus, kur kišate nagus, vėliau teks taupyti iš naujo.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ bendrovės „Home Deals“ vienas iš įkūrėjų Laurynas Boguševičius sakė, kad, kaip ir automobilių pardavimuose, taip ir NT rinkoje - sukčiavimo atvejų pasitaiko ne vienas. „Tačiau žmonės turi visas galimybes nuo tokių atvejų apsisaugoti. Lygiai taip pat, kaip ir būna parduodant automobilius, NT rinkoje, galioja tokia taisyklė: jeigu dalykas atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa, jūsų galvoje turėtų užsidegti visos įmanomos raudonos vėliavėlės. Aš nesakau, kartais būna taip, kad pasiseka. Bet tos raudonos vėliavėlės turėtų kiekvieną žmogų priversti padaryti visus įmanomus patikrinimus prieš perkant būstą ir pervedant pinigus“, - dėmesį atkreipė pašnekovas.

Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresnioji teisininkė Lina Liogė, kad minėtu atveju dėl „Baltų projekto“ didžiausia klaida, kurią padarė pirkėjai, buvo skubėjimas. Pasak teisininkės, tąkart pirkėjai susiviliojo gražiomis vizualizacijomis, o nuvykę į objektą pamatė dalį pradėtų darbų, kas tarsi suteikė pasitikėjimo įspūdį. Vis tik gyventojai, pasak pašnekovės, paskubėjo priimti galutinį sprendimą ir pasirašė sutartis visko neįvertinę iš anksto. Esą pirkėjai pamatė gražų vaizdą vizualizacijose, panaršė interneto puslapyje, nuvyko į objektą, lyg ir kažkas buvo pastatyta. „Ir patikėjus brokerio istorijomis, kad reikia greičiau apsispręsti dėl sutarties pasirašymo, nes jau yra kitas susidomėjęs klientas, kuris nori šiandien sumokėti avansą būtent dėl šio turto įsigijimo, gyventojai tiesiog pasiryžo pervesti pinigus net detaliai nepatikrinus, kokį objektą perka. Taip pat neįvertino ir to, kad šio projekto atžvilgiu, kad yra pasirašoma ne preliminari perkamo turto pirkimo-pardavimo, bet jungtinės veiklos sutartis“, - kalbėjo teisininkė.

tags: #5 #straipsnis #nekilnojamas #turtas