40 Butų Savininkų Bendrijos Steigimas: Žingsnis po Žingsnio

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) steigimas yra svarbus žingsnis siekiant efektyviai valdyti ir prižiūrėti bendrą turtą. Per pastaruosius metus vien Vilniaus mieste susikūrė apie 300 naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų. Iš esmės pagrindiniai motyvai, kurie paskatina namo gyventojus kurti bendriją, yra noras patiems susitvarkyti savo namą ir jo aplinką už mažesnes kainas nei savivaldybės paskirtas namo administratorius.

Šiame straipsnyje aptarsime 40 butų savininkų bendrijos steigimo procesą, įstatų ypatumus, narių teises ir pareigas bei kitus svarbius aspektus, remiantis pavyzdiniais įstatais ir praktiniais patarimais.

Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai.

Bendrijos Įstatai: Pagrindiniai Aspektai

Įstatai bendrijai svarbūs, kad būtų užtikrintas tinkamas bendrijos darbas. Vienas iš didžiausių pavojų įsteigus bendriją - tai pakliūti į prasto pirmininko rankas. Pirmininką pakeisti ir kontroliuoti pagal tipinius įstatus gana sudėtinga.

Pateiksime pavyzdį, kaip galėtų atrodyti 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatai:

Bendroji dalis

1. Bendrijos pavadinimas: 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - Bendrija). Sutrumpintas pavadinimas: 489-oji DNSB.
2. Bendrija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimų, kitų teisės aktų ir Bendrijos įstatų (toliau - Įstatai).
3. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatusis juridinis asmuo. Bendrijos teisinė forma - bendrija.
4. Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose adresais: Žemynos g. 3, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; unikalus Nr. 1098-6012-8016; Žemynos g. 5, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; unikalus Nr. 1098-6012-9013; ir t.t.
5. Bendrija turi mažiausiai dvi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose ar kitose kredito įstaigose. Mažiausiai viena iš jų yra „kaupiamųjų lėšų sąskaita“, kurioje kaupiamos ir patikėjimo teise valdomos butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) lėšos, skirtos Bendrijos valdomų pastatų (toliau - Pastatas, Pastatai) atnaujinimui.

Bendrijos Veiklos Tikslas ir Uždaviniai

1. Bendrijos veiklos tikslas: įgyvendinti Pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu.
2. Bendrijos uždaviniai:
   • Priimti sprendimus dėl Bendrijos administravimo būdo ir Pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti.
   • Priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo Pastatų atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
   • Organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl Pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių.
   • Ginti Bendrijos narių ir patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais (toliau - ne Bendrijos nariai) interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.
   • Įtraukti patalpų savininkus į aktyvų savo interesų atstovavimą ir gynimą per Bendrijos įsitraukimą į daugiabučių namų patalpų savininkų interesų grupių (šalies, regionų, miestų, gyvenviečių būsto valdymo ir priežiūros subjektus jungiančių asociacijų) veiklą.

Bendrijos Teisės ir Apribojimai

1. Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Taip pat atskiro Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo sprendimu ir pavedimu Bendrija gali sudaryti sandorius šių patalpų savininkų vardu.
2. Bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti Bendrijos narių (patalpų savininkų - ne Bendrijos narių) interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.
3. Bendrijai draudžiama:
   • Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos narių dėl Bendrijos valdymo klausimų ir kitiems, negu yra nustatyta Bendrijos įstatuose, tikslams.
   • Teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti Bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą.

Bendrijos Nariai: Teisės ir Pareigos

Narystė Bendrijoje yra svarbus aspektas, užtikrinantis aktyvų dalyvavimą valdant ir prižiūrint bendrą turtą.

Narystės Sąlygos

1. Visi Bendrijos steigėjai - patalpų savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, nuo Bendrijos įregistravimo dienos yra Bendrijos nariai.
2. Bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis arba juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose.
3. Į Bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu ir kitais Įstatuose nurodytais pagrindais ir sąlygomis:
   • Asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos valdymo organui dienos. Narystė įforminama, įrašant asmenį į Bendrijos narių sąrašą.
   • Asmuo, pateikęs prašymą išstoti iš Bendrijos, laikomas išstojusiu iš jos nuo prievolių, susijusių su naryste Bendrijoje, įvykdymo dienos, jeigu Bendrijos Valdymo organas nenusprendžia kitaip. Išstojimas įforminamas Valdymo organo sprendimu (protokolu, įsakymu) arba įrašu Bendrijos narių sąraše.

Bendrijos Narių Teisės

1. Dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus.
2. Balsavimo teisės perleidimo rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti Bendrijos narių susirinkimuose.
3. Įgalioti kitą asmenį dalyvauti Bendrijos veikloje jo vardu, nurodant įgaliojimo terminą ir įgaliojimu suteikiamų teisių ir pareigų apimtį (į perduodamų teisių apimtį negali įeiti ankstesniame punkte nurodytos išimtys); įgaliojimą turi tvirtinti notaras.
4. Įgyvendinti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Bendrijos Narių Pareigos

1. Laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos organų sprendimus.
2. Vykdyti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų numatytas pareigas.

Patalpų Savininkų Teisės ir Pareigos (Nepriklausomai nuo Narystės Bendrijoje)

Net ir nebūnant Bendrijos nariu, patalpų savininkai turi tam tikras teises ir pareigas.

Teisės

1. Be kitų patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamasis į Bendriją raštu, reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
2. Apskųsti Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimų, Įgaliotinių susirinkimo sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Susipažinti su Bendrijos narių sąrašu ir gauti Bendrijos organų narių kontaktinius duomenis.
4. Įgyvendinti kitas Bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

Pareigos

1. Vykdyti Bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
2. Laikytis Savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių reikalavimų, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ir (arba) buto ir/ar kitos patalpos nuomininkai.
3. Savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų.
4. Laikytis kitų Bendrijų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Bendrijos Organai: Valdymo Struktūra

Efektyvus bendrijos valdymas užtikrinamas per tinkamai suformuotus organus ir jų kompetenciją.

Pagrindiniai Organai

1. Aukščiausiasis Bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (toliau - Visuotinis BN susirinkimas arba Susirinkimas). Taip pat Bendrijoje sudaromas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau - Įgaliotinių susirinkimas), turintis visas Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais Įstatais Visuotinio BN susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus.
2. Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos valdyba ir Bendrijos pirmininkas.
3. Kiti Bendrijos organai:
   • Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkama Revizijos komisija.
   • Bendrijoje išrenkama Ginčų nagrinėjimo komisija.

Bendrijos valdymo organų ir Ginčų nagrinėjimo komisijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys, kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Bendrijos valdymo organų kadencija 3 metai; kitų organų kadencija 3 metai. Bendrijos organų narių kadencijų skaičius neribojamas.

Visuotinis Bendrijos Narių Susirinkimas

Visuotinis BN susirinkimo dalyviais gali būti visi Bendrijos nariai. Išimtinė Visuotinio BN susirinkimo kompetencija yra spręsti klausimus susijusius su Bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu.

Visuotinis BN susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas jame vykdomas ir sprendimai priimami Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus ypatumus, nurodytus žemiau.

Jeigu Susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos Įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie Susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu šių Įstatų skirsnio Bendrijos pranešimai ir skelbimai nustatyta tvarka.

Visuotiniame BN susirinkime kiekvienas Bendrijos narys turi vieną balsą, nepaisant to, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, esančių Pastatuose.

Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių ar jų atstovų, įskaitant Bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir Bendrijos narius, Įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu Susirinkimo darbotvarkės klausimais.

Bendrijos Narių Įgaliotinių Susirinkimas

Įgaliotinių susirinkimo narių skaičius nustatomas, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Įgaliotiniu renkamas Bendrijos narys. Bendras Įgaliotinių susirinkimo narių skaičius 64. Įgaliotiniai atstovauja Bendrijos narius teritoriniu principu - pagal Pastatus ir sekcijas (laiptines). Nuo kiekvienos laiptinės renkama po vieną įgaliotinį.

Įgaliotiniai išrenkami laiptinių Bendrijos narių susirinkimuose. Tokiems susirinkimams ir sprendimų juose priėmimui mutatis mutandis taikomos Įstatų normos dėl Visuotinio BN susirinkimo, išskyrus šiuos ypatumus, jei jie neprieštaraus imperatyviosioms teisės aktų normoms:

1. laiptinės Bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos valdyba, Bendrijos pirmininkas arba tos laiptinės įgaliotinis savo iniciatyva.
2. Susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to raštiškai reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių toje laiptinėje.

Bendrijos Steigimo Procesas: Žingsnis po Žingsnio

Kuriant bendriją reikia laikytis priimtų formalumų, nes jų nesilaikant namo administratorius gali sutrukdyti sukurti bendriją.

1. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais. Lengviausia tai padaryti sušaukus namo gyventojų pasitarimą dėl bendrijos steigimo.
2. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo datą. Šio termino laikytis privaloma, nes pavėlavus nors vieną dieną administratorius gali susirinkimo rezultatus užprotestuoti.
3. Pranešimas dėl steigiamojo susirinkimo (su prašymu pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą pastate iš Nekilnojamojo turto registro, kai bendrija steigiasi konsultuojant Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai) išsiunčiamas savivaldybei. Pranešimai dėl steigiamojo susirinkimo su prašymu išduoti pažymą, ar galima namą eksploatuoti atskirai nuo kitų šalia esančių pastatų, išsiunčiami, jei bendrija steigiasi Vilniuje - į „Vilniaus vandenis", „Vilniaus energiją" ir ESO.
4. Bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų bei kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.
5. Bendrijos steigimo iniciatorius privalo ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos viešai pranešti visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą, nurodydamas bendrijos steigimo tikslą, susirinkimo vietą, datą ir laiką.
6. Įstatai bendrijai svarbūs, kad būtų užtikrintas tinkamas bendrijos darbas. Vienas iš didžiausių pavojų įsteigus bendriją - tai pakliūti į prasto pirmininko rankas. Pirmininką pakeisti ir kontroliuoti pagal tipinius įstatus gana sudėtinga.
7. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti būtent tas asmuo, kuris, kaip savininkas nurodytas Registrų centre. Buto ar kitų patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo. Būtina prieš susirinkimą paskambinti kiekvienam kaimynui asmeniškai, tik taip užsitikrinsite kvorumą. Tikėtinos ir kliūtys, kurias darys administratorius, kurių lengviausia forma - į pašto dėžutes sumetami "argumentai" prieš bendrijos steigimą.
8. Steigiamajame susirinkime pirmiausia registruojami dalyviai (dalyvių sąrašo pavyzdys), išrenkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, balsų skaičiuotojas. Turite iš anksto apgalvoti, ką rinksite namo bendrijos pirmininku, valdybos nariais, revizoriumi. Deja, dažnai būna nelabai daug norinčių būti namo bendrijos pirmininku. Bendrijos buveinė įregistruojama kuriame nors bute, dažniausiai pirmininko. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas (protokolo pavyzdys). Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
9. Du egzempliorius steigiamojo susirinkimo protokolų. Dokumentus notarei teikia įgaliotas asmuo, išrinktas steigiamajame susirinkime, kuris pasirašo įstatus.
10. Notariškai sutvarkyti dokumentai pateikiami Registrų centrui. Po 3 dienų bendrija užregistruojama.
11. Pranešama Savivaldybės administracijai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija įregistruota.

Bendrijos Privalumai

1. Patys gyventojai tvarkys savo namą maždaug 30 - 40 procentų pigiau, dažniausiai sumažėja administravimo įkainiai.
2. Į bendrijos sąskaitą galėsite pervesti 2 procentus pajamų mokesčio ir juos panaudoti bendrijos reikmėms.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Gyventojams kylantys klausimai dėl bendrijos veiklos yra labai svarbūs. Pateiksime keletą pavyzdžių ir atsakymus į juos.

Klausimas: Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas?

Atsakymas: Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.

Klausimas: Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, remiantis tuo, kad toks mokestis nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir aš neduodu sutikimo dėl aikštelės įrengimo, nes neturiu automobilio ir aikštelės įrengimas man yra neaktulus, be to esu pensininkas ir neturiu iš ko sumokėti tokių didelių pinigų. Ar remiantis DNSB susirinkimo balsų dauguma priimto sprendimo įrengti aikšelę vistiek privalėsiu prisidėti?

Atsakymas: Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo. Bendra aikštelė didina visų butų vertę, nėra aišku, ar kuris nors savininkas neįsigys automobilio rytoj, gal kuris parduos sauvo automobilį ir rytoj jau neturės...

Klausimas: Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo, be namo techninio prižiūrėtojo rekomendacijų ir neinformavus Bendrijos narių, butų savininkų? Ar tokiu atveju galima pritaikyti CK 4,83 st.

Atsakymas: Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...

Klausimas: Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai (t.y. kalba eina apie bendrijos mokestį), jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale?

Atsakymas: Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuoment bendrija irgi reikalauja atitinkamai...

Klausimas: Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti.

Atsakymas: Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams). Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą...

Klausimas: Ar normalu, kad bendrijos imonę garažo savininka paduoda i teisma po penkeriu metų už metinio mokesčio nemokejima? Kai pats savininkas nebuvo nė karto informuotas laišku, el.paštu ar telefonu. Juk savininkas turi žinoti, ką ir kiek moka.

Atsakymas: Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.

Praktiniai patarimai

Prieš steigiant bendriją, būtina atlikti parengiamuosius darbus, įvertinti gyventojų nuomonę ir išanalizuoti galimas rizikas. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą pirmininką ir valdybos narius, kurie gebėtų efektyviai valdyti bendriją ir atstovauti gyventojų interesams.

Namo bendrija daug geriau atstovauja savo interesams ir gali patys samdyti įmones įvairių darbų atlikimui.

Bendrijos buveinė įregistruojama kuriame nors bute, dažniausiai pirmininko.

Iki susirinkimo reikia susirasti, kas tvarkys buhalteriją, šilumos punktą, valys laiptines ir sužinoti šių paslaugų kainas. Renkantis buhalterio paslaugas, visi pretendentai turėtų pateikti paslaugų paketą ir kainas.

Tačiau ir be aukščiau pristatytos kraštutinės situacijos namo bendrija išsprendžia daugybę problemų.

Būtina prieš susirinkimą paskambinti kiekvienam kaimynui asmeniškai, tik taip užsitikrinsite kvorumą.

Tikėtinos ir kliūtys, kurias darys administratorius, kurių lengviausia forma - į pašto dėžutes sumetami "argumentai" prieš bendrijos steigimą.

Turite iš anksto apgalvoti, ką rinksite namo bendrijos pirmininku, valdybos nariais, revizoriumi. Deja, dažnai būna nelabai daug norinčių būti namo bendrijos pirmininku.

A). Patys gyventojai tvarkys savo namą maždaug 30 - 40 procentų pigiau, dažniausiai sumažėja administravimo įkainiai.

B). Į bendrijos sąskaitą galėsite pervesti 2 procentus pajamų mokesčio ir juos panaudoti bendrijos reikmėms.

C). Steigiamajame susirinkime pirmiausia registruojami dalyviai (dalyvių sąrašo pavyzdys), išrenkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, balsų skaičiuotojas.

Steigiant bendriją kalbėjome, kad mes prisidėsime tik už gatvės apšvietimą (kai jis veiks ir gatvės priekyje) ir jei darysime kažką su gatve, bet dabar gauname pilnas sąskaitas, be to gavome sąskaitą už stojimą į bendriją, nors mes šito atsisakėme ir nepasirašėme kad stojame.

Jei per mėnesį nuo daugiau kaip ketvirtadalio tos laiptinės bendrijos narių raštiško pareikalavimo Bendrijos valdyba, Bendrijos pirmininkas arba tos laiptinės įgaliotinis nesušauks susirinkimo, susirinkimą tu...

Daugelis gyventojų savo pašto dėžutėse, kaip įprasta ant jų rašyti, „reklamos nepageidauja“, todėl skrajučių ir kitos „reklamos“ platintojų darbas - ne tik mažai apmokamas ir fiziškai sunkus, bet ir psichologiškai varginantis: sunku platinti tai, ko kiti nenori ar žiūri kreiva akimi.

Vietos automobiliams sostinės kiemuose prie daugiabučių tikrai trūksta. Jos trūksta ir gyventojams, ir jų svečiams. Be to, vietos nemokamai parkuotis ieško ir netoli veikiančių įstaigų darbuotojai ir lankytojai. Kartais neviltis gimdo pyktį ir kerštą (straipsnį apie tokią situaciją paskelbė ir delfi.lt, jį galite paskaityti čia, dar kitas straipsnis yra čia), bet išeitis gali būti ir kitokia - daugiabučių namų savininkų bendrijos gali išsinuomoti valstybinę žemę prie savo namo, joje gali įsirengti automobilių aikšteles ir jas atsitverti užtvarais.

Taikant naujas šilumos kainas iki turto nuomos sutarties pabaigos (iki 2017 m. balandžio), gyventojams bus grąžinta apie 6 mln. Eur, lėšų dalis, kuri buvo permokėta UAB „Vilniaus energija" už šildymą. Dėl likusios permokos dalies (apie 18 mln.

tags: #40 #butu #savininku #bendrija