Dabar dažnai kalbama apie naująją ekonomiką, bet tas terminas nesenas, pradėtas dažniau vartoti nuo prez. J. F. Kennedy laikų. Kas gi ta naujoji ekonomika? Trumpas atsakymas gali būti toks: senąja ekonomika vadinamas ūkinis galvojimas, vyravęs iki John May-nard Keynes (1883-1946), o jo pradėtas ūkinis galvojimas - naująja ekonomika.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra laisvasis turtas ekonomikoje, kaip jis vertinamas ir kokią reikšmę jis turi investuotojams bei įmonėms. Aptarsime diskontuotų pinigų srautų metodą (DCF) ir jo taikymą praktikoje.
Finansų rinkos yra viena svarbiausių kiekvienos valstybės finansų sistemos dalių ir atlieka vieną svarbiausių ekonominių funkcijų - perskirsto laikinai laisvas lėšas tarp valstybės ūkio subjektų, kartu įtraukdamos į investavimo procesą individualius asmenis, kurie nėra verslo įmonės.
Rinkos ekonomikos finansų struktūrą sudaro vertybiniai popieriai, rinka, bankai, draudimo įmonės ir kitos institucijos. Finansų rinka šioje struktūroje užima pagrindinę vietą, o kitos institucijos yra tik tarpininkės. Daugelis autorių finansų rinką apibrėžia labai panašiai - visur yra pabrėžiama, kad finansų rinkoje yra prekiaujama finansiniu turtu - vertybiniais popieriais.
Susiskaidžiusią į įvairias rinkas finansų sistemą jungia tam tikri veiksniai. Finansų rinkas vienija jos dalyvių siekimas kuo didesnio pelno, ar, blogiausiu atveju, kuo mažesnių nuostolių.
Kadangi finansų rinka susideda iš trumpalaikės rinkos ir ilgalaikės rinkos, todėl vertybiniai popieriai pagal savo galiojimo arba naudojimo laikotarpį pasiskirsto tarp šių rinkų. Pinigų rinka - tai trumpalaikis (iki vienerių metų) vyriausybinis ir korporacijų paskolų vertybinis popierius, rinka, kurioje investuotojai siekia investuoti laikinai laisvas pinigines lėšas trumpam ir saugiai. Kapitalo (nuosavybės) rinka - tai ilgalaikis paskolų vertybinis popierius. Čia daugiau ar mažiau rizikuojama ir investuojama ilgesniam laikotarpiui.
Kapitalo rinkoje verslo įmonės investuotojus pritraukia leisdami akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius ilgalaikiams projektams vykdyti. Todėl ši rinka skirstoma į tris pogrupius: ilgalaikę fiksuotųjų pajamų rinką, rizikingųjų vertybinių popierių rinką ir išvestinių finansinių priemonių (pasirinkimo ir ateities sandorių) rinką.
Finansų rinkos veikimas yra labai paprastas ir suvokiamas procesas: emitentas išleidžia vertybinius popierius (turimą finansinį turtą) ir pradeda platinti juos rinkoje, o investuotojas juos įsigyja, sumokėdamas emitentui. Emitentu gali būti firmos arba finansinės institucijos, kurios turi teisę leisti ir platinti vertybinius popierius rinkoje. Jos gautus pinigus panaudoja nuosavam kapitalui formuoti arba skolinimuisi.
Akcijų Rinka
Akcijų rinką galima apibūdinti, kaip vietą, kurioje yra prekiaujama akcijomis. Akcijos priklauso rizikingai vertybinių popierių rinkai, kadangi jos rinkos vertė kinta kartu su palūkanų normos svyravimais. Kiekvienas investuotojas, netgi su ribotu pinigų kiekiu, gali turėti dalį kompanijos nuosavybės, kurios akcijos parduodamos vertybinių popierių biržoje - viešai.
Akcijos, pagal suteikiamas teises, yra skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Paprastoji vardinė akcija yra vertybinis popierius, kuris nurodo firmos tam tikrą nuosavybės dalį. Ji suteikia jos turėtojui teisę dalyvauti įmonės valdyme, kuri yra proporcinga valdomai kapitalo daliai. O privilegijuotosios akcijos savininkui nėra suteikiama teisė dalyvauti įmonės valdyme.
Panašiai kaip už obligacijas, už jas žadama kiekvienais metais mokėti jų turėtojui fiksuoto dydžio dividendus ir firmos nesėkmės atveju sukaupti dividendai pirmiau išmokami privilegijuotosios akcijos savininkams, o ne paprastosios akcijos turėtojams.
Akcijų rinka kyla, kai daug jos dalyvių investuoja į akcijas. Ji krinta, kai polinkis investuoti silpnėja. Kainų yra tapati akcijų rinkai: labiau pageidautina yra ta prekė akcija, kurios kaina kyla, ir paprastai neperkama ta prekė akcija, kurios kaina krinta.
Kaip veikia akcijų rinka?
Įmonių Vertinimas Diskontuotų Pinigų Srautų Metodu (DCF)
Dažnai internete ar spaudoje galima rasti informaciją, kiek vertos vienos ar kitos akcijos. Akcijos tikrajai vertei nustatyti investuotojai naudojamas diskontuoto pinigų srauto metodas. Investuotojų tarpe šis terminas dar vadinamas DCF (angl. k. trumpinys Discounted Cash Flow).
Šis metodas yra ganėtinai sudėtingas, tačiau apie kompaniją pasako daug daugiau nei santykiniai rodikliai. Kompanijos vertinimas diskontuotų pinigų srauto metodas yra ganėtinai lankstus nes leidžia investuotojui pačiam įvertinti kompanijos augimo tempą, pelno maržos pokyčius, riziką ir t.t.
Jeigu išmoksite akcijas vertinti diskontuoto pinigų srauto metodu, jums nebereikės aklai pasikliauti vertintojų duomenimis. Visi puikiai žinome, kad 100 € turėti šiandien yra daug vertingiau, nei gauti 100 € po metų, dėl paprasčiausios priežasties: padėję šiuos pinigus į banką, per metus gausite palūkanas (tarkime 5 proc.). Taigi kiek šiandieną verti 100 €, kuriuos gausite tik kitais metais?
Jeigu supratote, kodėl geriau šiandien turėti 96 € šiandieną, nei 100 € po metų, tuomet suprasite ir diskontuotą pinigų srautą. Diskontuoti pinigų srautai parodo kiek šiandien verti pinigai, kuriuos uždirbsime ateityje.
Įmonių pagrindinis tikslas yra uždirbti pinigus. Kompanijų vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu remiasi prielaida, kad kompanija verta tiek, kiek per visą savo gyvavimo laiką uždirbs pinigų investuotojams. Vertinant kompaniją diskontuotų pinigų srautų metodu, nustatoma kompanijos akcijų tikroji vertė.
Apskaičiuotoji tikroji akcijos vertė palyginama su akcijos verte biržoje. Jeigu apskaičiavote, kad kompanijos akcijos tikroji vertė yra mažesnė, nei akcijos kaina biržoje, tokias akcijas parduodate, jeigu brangesnė - perkate. Pvz. Jeigu nustatėte, kad akcijos kaina yra 5 €, o biržoje jos kaina yra 12 €, tampa daugiau nei akivaizdu, kad akcijos yra pervertintos ir jas vertėtų parduoti.
Diskontuotas pinigų srautas yra daug sudėtingesnis nei P/E ar P/S rodikliai. Norint nustatyti kompanijos vertę, turite būti geras ekonomistas, nes diskontuoti pinigų srautai apima daug kintamųjų, tokių kaip pelno marža, kapitalo kaštai, diskonto norma ir t.t. Blogai nustatę šiuos rodiklius, gausite ir blogą atsakymą - netikslią kompanijos akcijų vertę.
Prieš pradedant gilintis į DCF metodą, priminsime kad laisvas pinigų srautas yra grynieji pinigai, kurie kompanijai lieka po to kai kompanija atlieka visus mokėjimus reikalingus verslo tęstinumui užtikrinti (paskolos, mokesčiai, investicijos ir t.t.). Dėl šios priežasties svarbu tiksliai nustatyti kiek pinigų kompanija išleis investuodama į naują įrangą, naujas gamyklas, patalpas ir t.t. grynasis pinigų srautas nuosavybei. grynasis pinigų srautas kompanijai.
Šis metodas parodo kiek grynojo pinigų srauto tenka akcininkams ir kreditoriams. Nepaisant to, kad šie metodai yra skirtingi, abu jie turėtų jums vienodai nustatyti kompanijos akcijų vertę.
Kaip minėjome anksčiau 100 € turėti šiandien yra vertingiau, nei juos turėti po metų, nes per metus už šiuo pinigus mes galime gauti palūkanas, tarkime 5 proc. palūkanas. Diskontuojant pinigus atgal viskas vyksta atvirkščiai. 1 € po metų, šiandien būtų vertas 0,9524 € (1/1,05), po dviejų m. - 0,9070 (1/1,052), po trijų - 0,8638 ir t.t.
Apskaičiuokime, kiek bus vertas 1000 € gautas po 5 metų? Po 10 metų? Po 20 metų? 1000 € šiandienė vertė yra 5 kartus didesnė nei po 50 metų.
DCF Metodo Žingsniai
- Nustatyti kompanijos laisvą pinigų srautą.
- Nustatyti diskonto normą.
- Susumuoti 1 ir 2 žingsnyje gautus rezultatus ir padalinti iš paprastųjų akcijų skaičiaus.
Neišsigąskite, jeigu šie penki žingsniai atrodo pernelyg sudėtingi. Siekiant nustatyti kompanijos vertę, neužtenka nustatyti kompanijos pinigų srautus. Grynųjų pinigų srautas parodo kiek kompanijai lieka pinigų po to kai kompanija sumokėjo visas išlaidas, reikalingas išlaikyti kompanijos plėtros tempams.
Grynieji pinigų srautai yra lyg pinigų perviršis, kurį kompanija gali naudoti kaip nori, nekenkdama vykdomai veiklai. Grynasis pinigų srautas gali būti grąžintas akcininkams arba panaudotas kompanijos plėtrai.
Siekiant nustatyti kompanijos grynąjį pinigų srautą ateityje, pirmiausia reikia išanalizuoti kompanijos praeities rezultatus. Reikia išanalizuoti bent jau paskutinių penkerių metų kompanijos balanso, pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitas. Išanalizavę kaip kompanijai sekėsi praeityje, galite bandyti nustatyti kaip kompanijai seksis ateityje.
Laisvą kompanijos pinigų srautą reikia numatyti bent jau penkis metus į priekį. Kad tiksliai nustatytumėte kompanijos grynųjų pinigų srautą ateityje turite būti neblogas ekonomistas, gerai pažinoti analizuojamą kompaniją ir visą pramonės sektorių.
Turite įvertinti daug skirtingų faktorių: industrijos tendencijas, ekonominius rodiklius, konkurencingumą, pelno maržą, pardavimų augimą, kompanijos plėtrą į kitas rinkas. Kompanijos turinčios konkurencinį pranašumą, gali augti daug greičiau už konkurentus.
Galbūt galvojate, kad mažės vertinamos kompanijos konkurencingumas, pelno marža, didės sąnaudos, pardavimai, ir t.t. Visa tai turi atsispindėti projektuojamuose grynuosiuose kompanijos pinigų srautuose.
Praktinis Pavyzdys: Kompanija „Rūbas“
Kompanija „Rūbas“ yra tipinė nieko neišsiskirianti kompanija, kuri tekstilės pramonėje yra vidutiniokė. Kompanija yra išleidus 100 000 akcijų, kurių kaina biržoje yra 13,64 €. Kompanijos balanse nurodyta, kad kompanija turi 300 tūkst. skolų už kurias moka 5 proc. palūkanų. Akcininkų nuosavybė yra 700 tūkst. Kompanija paskutiniais metais sugeneravo 100 tūkst.
Atlikę kompanijos „Rūbas“ fundamentalią analizę nustatėme, kad kompanijos grynasis pinigų srautas turėtų augti po 10 proc. sekančius 5 metus, vėliau kompanijos augimas sulėtės iki 8 proc. o 10 metais ir vėliau augimas tesieks 3 proc. Ilgojo laikotarpio augimo lygį patartina pasirinkti atsižvelgiant į ekonomikos į vidutinį ekonomikos augimo lygį - BVP. Duotuoju atveju planuojame, kad valstybės BVP augs 3 proc.
Taigi kompanijos, kiekvienais metais didindama grynąjį pinigų srautą po 10 proc. Koeficientas, kuriuo diskontuojami pinigų srautai vadinamas diskonto norma arba kapitalo kaštais. Kompanijos kapitalą gali pritraukti iš savininkų ir iš skolintojų.
Diskontuotų pinigų srautų pavyzdys
Kuo rizikingesnei kompanijai skolinami pinigai, tuo didesnių palūkanų už suteiktą paskolą prašo kreditoriai. Dėl šios priežasties stabilių ir lengvai prognozuojamų kompanijų kapitalo kaštai (palūkanos) yra maži, tuo tarpu rizikingos kompanijos, kurių pinigų srautą sunku nuspėti, patiria daug didesnius kapitalo kaštus.
Jeigu kompanijų pelnas yra vienodas, rizikingų kompanijų ateities pinigų srautas bus mažesnis nei stabilių kompanijų. Tai geriausiai paaiškina, kodėl stabilių kompanijų akcijos paprastai būna brangesnės.
Diskonto Normos Nustatymas
Siekiant nustatyti diskonto normą, reikia nustatyti kompanijos vidutinius kapitalo kaštus.
- Skolos (įsipareigojimų) kaštus. Įsipareigojimų kaštus gan nesunku nustatyti - tai palūkanos, kurias kompanija sumoka bankams arba obligacijų savininkams.
- Nuosavybės kaštus. Apskaičiuoti nuosavybės kaštus yra daug sudėtingiau. Dėl nuosavybės kaštų nuolat diskutuoja verslo ir akademinės bendruomenės.
Modernioji finansų teorija teigia, kad nuosavybės kaštus galime nustatyti pagal nerizikingą investicijų grąža (paprastai ją atspindi JAV iždo vekselių palūkanų norma) ir rizikos premiją, kurią parodo kompanijos akcijų nepastovumas. Toks vidutinių kapitalo kaštų skaičiavimas dar vadinamas kapitalo įkainavimo modeliu.
Kai kurios kompanijos atlieka kiekvienos kompanijos fundamentalią rizikos analizę, kuri apima pramonės cikliškumą, kompanijos balansą, dydį, pinigų srautus bei konkurencinį pranašumą.
Pvz. Investicinė kompanija „Morningstar“ atskaitos tašku laiko 5 proc. nerizikingą pelno normą ir vidutinę rizikos premiją 5,5 proc. Kitais žodžiais tariant, vidutinėms kompanijoms (patiriančios vidutinę riziką) taikoma 10,5 proc. diskonto norma.
Tuomet atsižvelgdami į fundamentalius rizikos veiksnius nuosavybės kapitalo kaštus diskonto norma yra padidinama arba sumažinama. Paprastai nuosavybės kapitalo kaštai svyruoja nuo 8 iki 14 proc. 8 proc. - stambių ir patikimų kompanijų, tuo tarpu 14 proc.
Paprastai įsipareigojimų kaštai yra mažesni nei nuosavybės kapitalo kaštai, todėl didesnę skolą turinčios kompanijos turi mažesnius vidutinius kapitalo kaštus. Kita vertus, ženklus skolos padidėjimas gali kompaniją vesti į bankrotą.
Apibendrinant, kuo aukštesni vidutiniai kapitalo kaštai, tuo mažiau bus verti kompanijos ateities pinigų srautai. Ir atvirkščiai, kuo rizikingesnė kompanija, tuo didesnė diskonto norma ir tuo mažesnė kompanijos ateities pinigų srauto vertė.
Pavyzdyje minėjome, kad kompanijos “Rūbas” akcininkų nuosavybė yra 700 000 €, o jos balanse parodyti įsipareigojimai yra 300 000. Kaip matote nuosavybės dalis sudaro 70 proc. kapitalo struktūros, o likusius 30 proc. sudaro paskola.
Kadangi kompanija „Rūbas“ yra rinkos vidutiniokė, nepasižyminti nei ypatingu saugumu, nei ypatinga rizika, todėl jai tikslinga taikyti vidutinius 12 proc. kapitalo kaštus. Kaip minėjome, kompanija skolinasi už 5 proc. metines palūkanas.
Turėdami kompanijos ateities pinigų srautų projekciją bei žinodami diskonto normą galime apskaičiuoti kiek kiekvienų ateinančių metų pelnas yra vertas šiandien. Diskontavę 10 metų kompanijos laisvą pinigų srautą, juos susumuojame. Gauname, kad per 10 metų kompanija sugeneruos tokį pinigų srautą, kurie šiai dienai būtų vertas 1 026 140 €.
Paskutinė galvosūkio dalis yra amžinoji grynųjų pinigų srauto vertė. Šis dalis reikalinga todėl, kad neįmanoma numatyti kompanijos pinigų srauto keliasdešimt metų į priekį. Kažkuriuo metu mes būsime priversti sustoti, nes prognozuoti kompanijos grynąjį pinigų srautą ilgesniam nei 10 m. periodui yra neįmanoma.
Visą likusį (vėlesnius nei 10 metų, kadangi 10 m. CFN - kompanijos pinigų srautas paskutiniaisiais metais (pagal pavyzdį - 10-taisiais metais). g - ilgojo laikotarpio augimo tempas. Pavyzdyje prognozavome, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP augs 3 proc. R - diskonto norma.
Apskaičiavome, kiek kompanija sugeneruos pinigų per pirmuosius 10 metų ir kiek sugeneruos vėliau. Kompanijos „Rūbas“ grynieji pinigų srautai nuo 1 iki 10 m. = 1 026 140 €, nuo 11 m. = 1 701 738. Taigi kompanija savo egzistencijos laikotarpiu sugeneruos 1 026 140 + 1 701 738 = 2 727 878 € grynąjį pinigų srautą.
Kadangi kompanijos “Rūbas” paprastosios akcijos biržoje kainuoja 13,64 € jūs tiesiog negalite praleisti progos nusipirkti akcijų su 50 proc. nuolaida. Jeigu skyrėte daug dėmesio analizei ir teisingai prognozavote kompanijos grynąjį pinigų srautą ateityje, tuomet nesunkiai priimsite investicinį sprendimą.
Jums neturėtų rūpėti kitų investuotojų nuomonė. Vienintelis tikslus atsakymas yra nustatyta tikroji kompanijos vertė.
DCF Metodo Privalumai ir Trūkumai
Pagrindinis diskontuotų pinigų srautų privalumas yra tas, kad naudojant šį metodą galima tiksliausiai nustatyti tikrąją akcijų vertę. Remiantis tokiais santykiniais rodikliais kaip P/Bv, P/E, EV/EBITDA, P/S galima kompanijas palyginti tarpusavyje, tačiau tai neparodys ar akcijos yra nuvertintos ar pervertintos.
Skirtingai nei standartinės akcijų vertinimo priemonės, tokios kaip P/E, diskontuoto pinigų srauto metodas yra paremtas uždir...
Diskontuotų pinigų srautų analizė