2001 Metų Gyventojų Butų Naudojimo Mokestis Už Liftus Teisės Aktai

Šiame straipsnyje aptariami klausimai, susiję su daugiabučių namų bendrijų veikla, mokesčiais už liftus ir kitais aktualiais klausimais, su kuriais susiduria gyventojai.

Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...

Reistru centrui reikalinga pažyma, kad asmuo norintis įteisinti garažą (boksą) yra bendrijos narys ir neskolingas bendrijai, tačiau buvęs pirmininkas nepalikęs istorinių duomenų. Ar palikti garažą (boksą), kuriuo asmuo naudojasi ir moka mokesčius, kyboti ore, ar yra būdai, tarkim kaip liudijimas kaimynų ar panašiai? Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti...

Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Bendrija pripažįsta, kad tai jų kompetencija ir ju vamzdis, tačiau kaimynas apačioje kategoriškai atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek mūsų bute, tiek jų bute, kadangi jie yra uzkalę sienelę prie vamzdžių ir nenori nieko griauti. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.

Esu DNSB narys. Buvau paprašęs pirmininkės gauti susipažinimui bendrijos sąskaitas faktūras ir banko išrašus, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis,...

Gyvenu paskutiniame mano aukšte (5 aukštas), bute užsikišo kanalizacija, atėjęs santechnikas pasakė, kad bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą, 4 aukšte stovas paeina, užsikišęs kažkur tarp 5 ir 4 aukšto. Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas...

Daugiabučio namo kieme iki 3-4 val. ryto vyksta vakarėliai, leidžiant triukšmingą muziką, vartojamas alkoholis, dalyvauja mažamečiai vaikai. Policija sureagavo. Ar turetų reaguoti bendrijos pirmininkas? Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai,...

Sveiki, ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų? Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų. Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių...

Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą, kuris dar neįteisintas registrų centre, nes ankstesnis pirmininkas nevedė narių registracijos žurnalo (knygos) ir duomenų apie jo buvimą nariu, nėra. Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama. Klausimo dalies dėl bendrijos narių sąrašo nesupratome, tik primename, kad bendrijos pirmininkas gali tą sąrašą atnaujinti bet kada, patvirtindamas savo parašu (žinoma, turi remtis istoriniais duomenimis apie bendrijos narius ir turi remtis naujais gautais prašymais...

Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Nors terasa yra privati, tačiau užliejamam butui ji tarnauja kaip svetainės stogas. Man kaip bendrijos pirmininkui kyla klausimas, kas turėtų dengti remonto išlaidas? Visi gyventojai ar terasos savininkai? Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių. Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis...

Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas... dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...

Mūsų namo bendrija dabar apmokėjimus vykdyti pradėjo per jūsų apskaitos sistemą, bet mes negalime apmokėti, nes per banką darant pavedimą ir įrašant jūsų pavadinimą rašoma kad "sąskaita neatitinka įmonės pavadinimo" ir neleidžiamas apmokėjimas, prisijungus prie jūsų nurodyto adreso, viskas gerai prijungia, bet atliekant bankinę operacija sistema užstringa ir apmokėjimas nevykdomas, bandžiau užsiregistruoti į sistemą "vienasąskaita", nerandu jūsų įmonės pavadinimo...tai kas lieka? mokėti maximoje? Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Siūlome pasitikrinti, ar teisingai įrašėte.

Kokį reikia bendrijos pirmininkui nurodyti teisinį pagrindą, norint iš Registrų centro užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo, kuriame veikia bendrija, turtą (ir apie naujai registruotus savininkus)? Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.

Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu. Pusę sumos buvo nurašyta iš kaupimo fondo ir dar apie 1400 eurų turiu sumokėti. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos. Ką turėčiau padaryti, kad dabar galėčiau prisijungti prie šildymo sistemos (RC šildymas nurodytas - centrinis). Ar galiu prašyti, kad leistų įsidėti į bendrą koridorių duris į seną vietą, nes jos kažkada buvo (turiu sutrikusią judėjimo funkciją, man nustatytas neįgalumas ir spec. poreikiai). Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.

Daugiabutis namas Vilniuje

Bendrabučio tipo daugiabutis namas turi vieną elektros įvadą (skaitiklį), namo gyventojai nėra abonentai, nes turi tik kontrolinius skaitiklius. Šioje konsiltacijų e. erdvėje konsultuojame bendrijų veiklos klausimais, bet manytume, kad ir paskirtasis administratorius dėl sprendimų, susijusių su bendrais visų savininkų interesais naudojantis bendrojo naudojmo objektu, pavyzdžiui, kai reikia priimti sprendimą dėl bendros elektros apskaitos būdo ir dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, turėtų gauti daugumos savininkų tam pritarimą.

Bute prakiuro šildymo sistemos stovas bei vamzdeliai, jungiantys stovą su radiatoriumi. Ar apmokėti už darbus, stovą bei vamzdelius su trišakiais turi namo bendrija, ar buto savininkas? Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra...

Pagal LR teisės aktų nuostatas Valstybinių švenčių dienomis prie namų būtina iškelti Lietuvos vėliavą. Daugiabutyje gali būti ir gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų, o visą namą administruoja (valdo bendrojo naudojimo...

Daugiabutyje kiekvieną dieną iš apačios - trankymas, pokalbių klausymas ir "komentavimas" uždarant duris, žodžiu, namuose vyksta nuolatinis chaosas. Kreiptasi į bendriją, tačiau iš jos pagalbos nesulaukta jokios. Kur kreiptis, visgi mokesčiai mokami bendrijai, o ji neužtikrina ramaus gyvenimo priklausančioje nuosavybėje. Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.

Ar servituto aikštelės savininkas turi teisę reikalauti išvežti mūsų transportą, remdamasis tuo, kad mūsų transportas blokuoja įvažiavimą į šią servituto kelio atkarpą? Ne, jūs neturėtumėte pažeisti eismo taisyklių ir neturėtumėte daryti žalos kitiems asmenims. Taip, jūs turite teisę reikalauti, kad kiti asmenys tinkamai prižiūrėtų savo turtą taip, kad nebutų daroma žala jums.

Daugiabučio namo blokas permirkęs 75%, namo renovacijos nėra, atliktas hermetizavimas prieš daugiau nei 10 metų. Siena kiaurai šlampa, iš vidaus šildytis negaliu, nes supelys viskas. Namo ale buhalterė teigia, kad turėčiau samdytis kompaniją, kad tvarkytų mano bloką iš lauko. Tai ar aš atsakinga už namo sieną iš lauko pusės? Tada kam moku mokeščius? Kur tokiu atveju kreiptis? Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų...

Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro. Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?..

Nutarė dar rugpjūtį Viename I. Simonaitytės g. devynaukščio pirmajame aukšte dviejų kambarių bute gyvenanti pensininkė Elytė negalėjo patikėti savo akimis, kai rugsėjo mėnesio „Vingio būsto" sąskaitoje pamatė eilutę „Lifto eksploatacija" - 1,96 Eur be PVM. „Iš pradžių galvojau, kad klaida, tačiau apačioje dar parašyta: „Remiantis 2015 08 05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 mokestis už liftą skaičiuojamas visiems savininkams. Jeigu 1-2 aukšto savininkai liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojama tik už sunaudotą elektros energiją. Informuojame, kad po UAB „Vingio būstas" derybų su liftus prižiūrinčia įmone, Jūsų namo liftų priežiūros mėnesinę kainą pavyko sumažinti nuo 310,74 iki 225 Eur/mėn be PVM". Kaip daugiau nei pasityčiojimu galima vadinti tokį valdžios sprendimą? Padidina pensiją keliais eurais, o paskui įvedą tokio pačio dydžio mokestį už tai, kuo net nesinaudoji?" - piktinosi pensininkė.

„Vingio būsto" sąskaitoje minimas Vyriausybės sprendimas iš tiesų egzistuoja. Juo buvo panaikinti nuo 2001-ųjų galioję Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatai ir patvirtinti nauji Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai. Senuosiuose pavyzdiniuose nuostatuose nebuvo nė žodžio apie liftą, o naujųjų IV skyriaus „Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas" rašoma, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja „už lifto naudojimą ir priežiūrą - pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją".

Vyriausybės spaudos tarnybos teigimu, tokį nutarimą inicijavo Aplinkos ministerija. Nutarimo projektų rengėjais Spaudos tarnyba įvadino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorę Elvyrą Radavičienę, Būsto skyriaus vedėją Ramūną Šveikauską ir vyriausiuosius specialistus Jūratą Kaklauskienę bei Vytautą Jonaitį. Iš jų vakar pavyko pakalbinti tik J. Kaklauskienę. Ji teigė, kad nauji nuostatai buvo ruošiasi todėl, kad dar 2012-ųjų gegužę buvo priimti atitinkami Civilinio kodekso pakeitimai. „Nuostatai turėjo įsigalioti dar 2013-aisiais, bet ilgai užtruko jų derinimas su įvairiomis institucijomis ir suinteresuotomis pusėmis", - aiškino specialistė.

Anot jos, iki šių nuostatų priėmimo iki šiol iš tikrųjų galiojo nuostata, kad pirmo ir antro aukšto gyventojai, nesinaudojantys liftu yra atleidžiami ir nuo jo išlaikymo mokesčio. „Tačiau teisės aktai nurodo, kad liftas yra daiktas, o ne paslauga. Jis - bendrojo naudojimo nuosavybė. Buvo ir nemažai bylų būtent dėl liftų, pagal kurių rezultatus bei Teisingumo ministerijos, kitų institucijų pateiktas pastabas ir buvo formuluojamas galutinis straipsnis", - aiškino J. Kaklauskienė.

Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2003-aisiais priimtoje jo nutartyje byloje A. V. prieš UAB „Kiškių būstas" buvo konstatavęs, kad "ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos - kaip bendraturtės - pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme".

J. Kaklauskienė aiškino, kad teismo minima teisė „atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų" buvo reglamentuota taip, kad pirmo ir antro aukšto gyventojai gali nemokėti tik už liftui sunaudojamą elektros energiją, o už jo eksploataciją (priežiūrą) turi mokėti. Tačiau tokia nuostata reiškia, kad pirmo-antro aukšto gyventojai dabar atleidžiami tik nuo kelis kartus mažesnio mokesčio, nes už liftui sunaudojamą elektrą dviejų kambarių apie 50 kv. m ploto butui kas mėnesį reikia mokėti tik apie 30 euro centų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, kol galiojo 2001-aisiais Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai nuostatai, tol įvairios savivaldybės tuos pačius dalykus traktuodavo skirtingai. „Todėl ir mes, ir kitos savivaldybės prašydavome Aplinkos ministerijos, kad būtų visas suvienodinta. Todėl ir atsirado Vyriausybės patvirtinti visiems administratoriams privalomi nuostatai. Tokia dabar yra Vyriausybės valia, tad žmogus prieš įsigydamas butą pirmame ar antrame aukšte jau turėtų tai įvertinti. Gyventojai gali prašyti administratoriaus, jog jis pateiktų paaiškinimus arba sutartį su lifto priežiūros bendrove, kad būtų aišku, už ką konkrečiai mokamas būtent tokio dydžio mokestis. Jei atsakymas netenkina, jie gali kreiptis į Savivaldybę ir mes išsiaiškinsime, ar sutartis yra tinkama. Kita vertus, Klaipėdoje, ko gero, yra 1-3 tokias paslaugas teikiančios bendrovės, tad konkurencija nėra labai didelė", - aiškino A. Gaižutis.

Tuo metu Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidentas Juozas Antanaitis yra įsitikinęs, kad net esant tokiam Vyriausybės nutarimui, viską lemia patys gyventojai. „Svarbiausia šioje situacijoje - koks yra gyventojų bendraturčių sprendimas? Visi Vyriausybės nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali versti žmonių savo bendrą nuosavybę valdyti ir prižiūrėti vienaip ar kitaip. Šiandien kaip tik Vilniuje renkasi bendrijų, administratorių, savivaldybių ir ministerijų atstovai, kad būtų pasiektas vienodas šio Vyriausybės nutarimo traktavimas. Tikrai nėra dogma, kad kitų aukštų gyventojų daugiau ir jie garantuotai nuspręs, kad už lifto eksploataciją turi mokėti ir kaimynai iš pirmo bei antro aukšto. Juk yra visokių situacijų. Visgi negalima ignoruoti ir faktų, kad kartais pirmo aukšto gyventojai kyla liftu į svečius pas aukščiau gyvenančius kaimynus. Arba antro aukšto gyventojai su sunkiais nešuliais kyla į trečią aukštą ir leidžiasi žemyn, nes laiptais lengviau leisti, o ne kilti į viršų. O ir naujuose daugiabučiuose dabar gana dažnas reiškinys, kai liftas ir iš antro aukšto leidžiasi žemyn ne tik į pirmą aukštą, bet ir į rūsį ar parkingą. Taigi, bendraturčiai turėtų apsispręsti atsižvelgdami į realią situaciją, nes juk būna ir neįgaliųjų teises ginančių organizacijų pretenzijų dėl to, kad užvirinus antrame aukšte esančias liftų duris ribojama neįgalių asmenų judėjimo laisvė", - aiškino J. Antanaitis.

Bendrovės „Mano būstas", valdančios daugumą uostamiesčio administratorių, tarp kurių - ir „Vingio būstas", atstovas spaudai Paulius Ugianskis aiškino, kad visuose namuose, kur yra liftai, yra ir jų elektros energijos apskaita. „Jai yra skirta atskira eilutė sąskaitoje. Tad pirmo-antro aukšto gyventojai nuo šiol mato eilutę „lifto eksploatacija", o gyvenantieji aukščiau - ir „lifto elektra", - aiškino P. Ugianskis, pabrėžęs, kad mokestis už lifto eksploataciją, kaip ir visi kiti, paskirstomas pagal plotą. Anot jo, pagal liftų prižiūrėtojams būtina mokėti kas mėnesį, nes pagal sutartis jie įsipareigoja „atlikti daug darbų: nuo techninės priežiūros iki remonto".

Pasak P. Ugianskio, pirmo-antro aukšto gyventojai nuo tokio mokesčio gali būti atleidžiami, jei kiti gyventojai sutiks sumokėti jiems tenkančią dalį.

Įmonių grupei „Civinity" priklausančių „Vitės valdų" direktorius Vaidas Barakauskas teigė, kad šį mėnesį dar nespėjo įtraukti tokio mokesčio į pirmame-antrame daugiabučių aukštuose esančių butų sąskaitas. „Bet už spalį jau tikrai reikės mokėti, nes privalome vadovautis tais Vyriausybės patvirtintais nuostatais. Toks mokestis, kaip ir visi kiti bus skaičiuojamas pagal buto plotą. Atskiri elektros skaitikliai liftuose yra visur - tiek senos statybos, tiek naujo daugiabučiuose. Jei gyventojai nuspręstų kitaip, mokestis pirmo ir antro aukšto gyventojams galėtų būti ir neskaičiuojamas. Mano asmenine, nuomone, mokėti už tai, kuo nesinaudoji nereikėtų", - sakė V. Barakauskas.

Vienos didžiausių Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų „Bandužiai" pirmininkė Ligita Girskienė teigė, kad ir jai užkliuvo ir minėtųjų nuostatų punktas dėl mokesčio už liftą. Jis bendrijos pirmų-antrų aukštų butų savininkams irgi dar nepaskaičiuotas. „Tas punktas - labai kontroversiškas. Viena vertus, liftas yra bendrojo naudojimo objektų apraše, ir už jo priežiūrą turėtų mokėti visi bendrasavininkiai. Kita vertus, kodėl turi mokėti tie, kurie negauna jokios paslaugos? Čia gal teisininkai turėtų išaiškinti tokią situaciją. Įsivaizduoju, kas laukia manęs per netrukus vyksiantį susirinkimą, kai gyventojams turėsiu pateikti informaciją net tik apie kiemų valymo, bet ir lifto mokestį", - nuogąstavo L. Girskienė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas: „Pirmą kartą girdžiu apie tai. Tikriausiai vėl Aplinkos ministerija pripainiojo. Kodėl žmonės turi mokėti už tai, kuo nesinaudoja? Juk būna, kad antrame aukšte liftų durys net užvirinamos. Lygiai tas pat būdavo su balkonais, kai neturintieji balkono gaudavo sąskaitas už kitų balkonų remontą, kol mes komitete nesiėmė svarstyti šio klausimo. Galbūt į įstatymą reikės perkelti atitinkamas nuostatas ir dėl liftų, kad nebūtų tokios nesąmonės".

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Taip tikrai neturi būti. Duosiu atitinkamą pavedimą, kad būtų ištaisyta. Teikėjas tikriausiai buvo Aplinkos ministerija, dabar pat norėjau vyriausybiniu ryšiu susisiekti aplinkos ministru, bet jis išvykęs į komandiruotę. Nepaisant to, tikrai neužmiršiu ir pasirūpinsiu šiuo reikalu.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: „Tikrai tokia nuostata neatrodo teisinga. Aišku, gali būti įvairių interpretacijų, kad galbūt pirmo aukšto kaimynas kelias liftu pas aukščiau gyvenantį, bet iš esmės tai atrodo neteisinga. Dažniausiai teisės aktų projektus kuria grupė žmonių, o ministrui tenka labai daug kur pasirašinėti, kartais net ir po tuo, su kuo pats nenorėtum sutikti. Bet kokiu atveju būtinai peržiūrėsime šią nuostatą, nes viskas gali būti peržiūrėta ir pakeista. Ačiū, kad domitės ir pranešate".