Lietuvos statistikos departamentas skelbia pagrindinius gyventojų surašymo duomenis. Per dešimtmetį nuo 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.).

Gyventojų tankumas Lietuvoje 2011 m.
Gyventojų skaičius ir jo pokyčiai
2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo gyventojų ir būstų surašymo, kuris įvyko 2001 m., duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu (673,2 tūkst.). Per dešimtmetį po paskutiniojo surašymo nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc.
Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) - per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo neigiama neto tarptautinė migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau gyventojų nei atvyko, gimė 113,7 tūkst.
Statistikų teigimu, gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) - per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst.
Gyventojų skaičius, palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono - 11 procento, Neringos - 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų - atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento. Likusiose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. 54 savivaldybėse sumažėjo 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis.
2011 m. surašymo duomenimis, gyventojų tankis šalyje per dešimtmetį sumažėjo ir siekė 46,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre (2001 m. - 53,4 gyventojo).
Šalies didžiuosiuose miestuose gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų.
Gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose
Keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose - gyveno daugiau nei po 100 tūkst. gyventojų (57,3 proc. visų miesto gyventojų). Vilnius - vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto gyventojų skaičius išaugo 4,1 proc. ir dabar siekia 546,2 tūkst. Tai - penktadalis šalies gyventojų. Kitų didžiųjų miestų gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto gyventojų skaičius - 10,6 proc., Šiaulių miesto - 7,9 proc., Klaipėdos miesto - 6,4 proc. Kauno mieste gyventojų sumažėjo 5,5 proc. ir nebesiekia 300 tūkst. (298,8 tūkst.).
2021 m. surašymo duomenimis, 894 tūkst. (31,8 proc.) gyventojų gyveno 16 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Per dešimtmetį tarp surašymų praradome 700 kaimo gyvenamųjų vietovių, gyventojų sumažėjo 118,2 tūkst. Lietuvoje vyrauja nedideli kaimai - 45,1 proc. sudarė kaimai, kuriuose iki 9 gyventojų. Juose gyveno tik 3,4 proc. visų kaimo gyventojų. Beveik 2 tūkst.
Kodėl beveik niekas negyvena Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje)
Lytis ir amžius
Lietuvoje gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1 mln. 640,8 tūkst. moterų. Moterys sudarė 53,9 procento visų šalies gyventojų. Moterų buvo 238,2 tūkst., arba 17 procento, daugiau negu vyrų (2001 m. 2011 m. surašymo duomenimis, 1000 vyrų teko 1170 moterų (2001 m. - 1139).
2021 m. Lietuvoje gyveno 1 305 tūkst. vyrų (46,4 proc. visų gyventojų) ir 1 505,8 tūkst. moterų (53,6 proc.). Per dešimtmetį tarp surašymų vyrų sumažėjo 7 proc. (97,6 tūkst.), moterų - 8,2 proc. (135 tūkst.). 2021 m. 1 000 vyrų teko 1 154 moterys (2011 m. - 1 170, 2001 m. - 1 139). Daugiausia moterų 1 000 vyrų teko Panevėžio miesto (1 247), Birštono (1 235), Palangos miesto (1 234), Druskininkų (1 226), Kauno miesto (1 220), mažiausiai - Kaišiadorių (981), Panevėžio (1053), Alytaus (1058) rajonų savivaldybėse.
Gyventojų amžiaus grupėse iki 29 metų vyrų skaičius nežymiai viršijo moterų, 30-34 metų amžiaus moterų ir vyrų buvo beveik tiek pat (1000 vyrų teko 1005 moterys). Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir siekė 41 metus (2001 m. - 37 metus), vyrų - 38, moterų - 43 metus (2001 m.
Palyginti su ankstesnių surašymų duomenimis, didėja 15-64 metų amžiaus gyventojų dalis, mažėja vaikų iki 14 metų dalis. 2021 m. surašymo duomenimis, gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes pasiskirstė taip: vaikai iki 14 metų sudarė 14,8 proc., 15-64 metų amžiaus gyventojai - 65,3 proc., 65 metų ir vyresni gyventojai - 19,9 proc. visų šalies gyventojų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, 2021 m. vaikų iki 14 metų sumažėjo 36,1 tūkst., arba 8 proc.
Šeiminė padėtis
Didėjo niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis: 32,2 procento vyrų ir 23,5 procento moterų niekada negyveno santuokoje (2001 m. - atitinkamai 28,3 ir 21,2 proc.). Sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis. 2011 m. vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys - 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų (2001 m. - atitinkamai 60,7 ir 51,6 proc.). Per dešimtmetį padaugėjo išsituokusiųjų ir našlių.

Santuokų skaičius Lietuvoje
Tautinė sudėtis ir pilietybė
Surašymo metu buvo surašyti 154 tautybių gyventojai. Didžiausią gyventojų dalį sudarė lietuviai - 84,2 procento, lenkai - 6,6, rusai - 5,8, baltarusiai - 1,2 procento (2001 m. lietuviai - 83,4 proc., lenkai - 6,7, rusai - 6,3, baltarusiai - 1,2 proc.).
2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys gyventojai. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 99,3 procento visų šalies gyventojų. Dauguma (99,8 proc.) šalies gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, 4,1 tūkst.
Pirmą kartą Lietuvos gyventojų surašymų istorijoje gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas. Vieną gimtąją kalbą nurodė 99,4 procento gyventojų, iš jų 85,4 procento kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą.
Religija
Dauguma Lietuvos gyventojų (2 mln. 350,5 tūkst., arba 77,3 proc.) priskyrė save Romos katalikų bendruomenei (2001 m. - 79 proc.). Stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikių - 23,3 tūkst. (0,8 proc.) gyventojų.
Išsilavinimas ir kalbos
Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis per dešimtmetį tarp surašymų išaugo - aukštąjį išsilavinimą turėjo 585,5 tūkst., arba 21,2 procento gyventojų (2001 m. - 388,5 tūkst., arba 12,6 proc.). Daugiau kaip pusė (1 mln. Moterų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, buvo daugiau nei vyrų. Trečdalis vyrų ir 42,3 procento moterų buvo įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.
2011 m. surašymo duomenimis, 1 mln. 265,8 tūkst., arba 41,6 procento, gyventojų (2001 m. - 1 mln. 380,6 tūkst., arba 39,7 proc.), be gimtosios kalbos, mokėjo vieną užsienio kalbą, dažniausiai - rusų, anglų, lietuvių, vokiečių ir lenkų. Kas trečias gyventojas (2001 m. - kas ketvirtas) nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas, daugiausia - rusų ir anglų, rusų ir lenkų, anglų ir vokiečių. Kad moka tris užsienio kalbas, nurodė 6,6 procento gyventojų (2001 m. - 5 proc.), o keturias ar daugiau - 1,3 procento (2001 m.
Ekonominis aktyvumas
Iš surašymo lape įvardytų pragyvenimo šaltinių buvo galima nurodyti ne daugiau kaip tris. Vieną nurodė beveik visi gyventojai, du - 13,4 procento, tris - 1,6 procento. Darbo užmokestį, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nurodė 1 mln. 93 tūkst. (35,9 proc.) gyventojų (2001 m.
2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 2 mln. 553 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių 57,5 procento (1 mln. 467 tūkst.) buvo ekonomiškai aktyvūs (užimti gyventojai ir bedarbiai). Ekonominio aktyvumo lygis šalyje per dešimtmetį tarp surašymų išliko toks pats. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. - 68,3 procento, Visagino sav. - 66,6, Vilniaus m. sav. - 65,5, Vilniaus r. sav. - 62,6, Klaipėdos m. sav. - 60,7, Elektrėnų sav. - 60,6, Šiaulių m. sav. - 60,2 proc. Mažiausias aktyvumo lygis buvo Alytaus r. sav. - 46,2 proc., Lazdijų - 46,7, Anykščių r. sav. - 47,8, Šakių r. sav. - 48,2, Kalvarijos sav. - 48,2, Kelmės r. sav. Užimti gyventojai sudarė 46 procento (1 mln. 175,4 tūkst.) visų 16 metų ir vyresnių gyventojų.
Gyventojų surašymo metodologija
Surašymo metu buvo surašomi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, t. y. gyventojai, nuolat gyvenę Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos gyventojai, buvę užsienyje iki vienų metų. 1 mln. 39 tūkst. gyventojų susirašė elektroniniu būdu arba buvo surašyti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 23,4 tūkst.
Tikslas - gauti žinių apie gyventojų skaičių, sudėtį ir pasiskirstymą. Gyventojų surašymai atliekami pagal vienodą visai teritorijai surašymo programą ir šiuos principus: centralizuotumo (gyventojų surašymus rengia šalies vyriausybė), visuotinumo, vienalaikiškumo (gyventojai surašomi nustatytu laiko momentu ir nustatyta tvarka), registracijos individualumo (žinios renkamos apie kiekvieną gyventoją atskirai tiesiogiai iš pačių gyventojų), visos teritorijos aprėpimo, apsisprendimo, periodiškumo (daugumoje šalių gyventojų surašymas atliekamas kas 10 metų). Gyventojų surašymą atlieka specialios institucijos.
Per gyventojų surašymą pateikiami gyvenamosios vietos, demografiniai, etniniai, išsilavinimo, socialiniai ekonominiai, religiniai klausimai, gali būti klausimų apie būsto sąlygas, demografinius įvykius. Gyventojai surašomi kritiniu momentu, tai yra fiksuojami nustatytos dienos ir valandos duomenys - surašomi visi gyventojai, kurie buvo gyvi iki tos dienos ir valandos.
Lietuvos gyventojų surašymų istorija
Lietuvoje iki 1790 gyventojų surašymai buvo epizodiniai (atliekant inventorizaciją); dvarininkai ir bajorai nebuvo surašomi. 1528 atliktas visuotinis dvarų bei sodžiaus gyventojų turto bei prievolių surašymas. Remiantis šio surašymo duomenimis buvo sudaryti Lietuvos karo pajėgų sąrašai, pertvarkyta dalis prievolių, mokesčių ir kitų administracinių reformų. Surašymas pakartotas 1565, 1567.
Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktas 1790. Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymus atliktas 1897 kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu. Mažojoje Lietuvoje gyventojų surašymas buvo atliekamas kartu su Vokietijos gyventojų surašymu.
Paskelbus nepriklausomybę gyventojai buvo surašyti 1923 (Klaipėdos krašte - 1925, Vilniaus krašte - 1931), kartu atliktas gyvenviečių surašymas ir jų klasifikavimas. Sovietinės okupacijos metais 1959, 1970, 1979, 1989 atliekant SSRS gyventojų surašymus surašyti ir Lietuvos gyventojai. Ne visi 1959, 1970, 1979 gyventojų surašymo duomenys buvo viešai skelbiami.
2001 04 06-16 gyventojų surašymą surengė Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės sudaryta Vyriausioji surašymo komisija. Surašymo lapas buvo parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Eurostato rekomendacijas.
2011 03 01, Statistikos departamento vykdyto visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 43 tūkstančiai gyventojų (palyginti su 2001 rezultatais, šalies gyventojų sumažėjo 12,6 %, tai yra 440,6 tūkstančio).
2021 įvyko pirmasis elektroninis visuotinis gyventojų ir būsto surašymas, kuris buvo atliktas naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis bei internetinę apklausą, kuri vyko 2021 01 15-02 28.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių, rodo Statistikos departamento duomenys.
Pirmadienį paskelbti pirminiai šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenys. Pagal juos, 2011 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. gyventojų. Prieš 10 metų šalyje buvo 3,42 mln.
Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune - 321,2 tūkst., Klaipėdoje - 161,3 tūkst., Šiauliuose - 113,1 tūkst., Panevėžyje - 103,5 tūkst.
Paskelbtais duomenimis, Lietuvoje gyvena 1,65 mln. moterų ir 1,4 mln.
Tuo metu prieš dešimtmetį vykęs visuotinis surašymas parodė, kad 2001 metų balandžio 6 dieną Lietuvoje gyveno 3 483 972 žmonės. Per dešimtmetį mažiausiai gyventojų prarado Vilnius - 2001-aisiais čia gyveno 542 287 žmonės.
Lietuvoje visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko 2011 m. kovo-gegužės mėnesiais.
Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst.
| Rodiklis | 2001 m. | 2011 m. |
|---|---|---|
| Gyventojų skaičius | 3 483 972 | 3 043 000 |
| Gyventojų skaičiaus pokytis | - | -12.6% |
| Vidutinis amžius | 37 metai | 41 metai |
| Moterų skaičius 1000 vyrų | 1139 | 1170 |