Lietuvoje egzistuoja kolektyvinio sodo fenomenas, kurio dalimi tapo daugelis šalies gyventojų. Oficialia kolektyvinės sodininkystės pradžia Lietuvoje laikomas Lietuvos sodininkystės draugijos įkūrimas 1959 m. Tiesa, pirmieji kolektyviniai sodai Lietuvoje pradėjo veikti dar 1951-1953 metais.
Kolektyviniai sodai Vilniuje. Šaltinis: Vikipedija
Kolektyvinės Sodininkystės Priežastys ir Pradžia
Sodininkystė Lietuvoje paplito dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, sodininkystę skatino pati sovietinė valdžia, nes pokaryje trūko maisto, buvo tikimasi, kad žmonės užsiaugins vaisių, uogų, daržovių, laikys bites ir taip apsirūpins maistu. Tiesa, reikia pabrėžti, kad anuomet sodų sklypuose buvo draudžiama laikyti gyvulius, tačiau tikrai ne visur Lietuvoje šio draudimo buvo paisoma. Antra, pokaryje buvo vykdoma kolektyvizacija ir melioracija, naikinti vienkiemiai, žmonės kėlėsi į miestus, o lietuvių noras dirbti žemę ir prisirišimas prie jos niekur nedingo, todėl skiriami sodo sklypai prie miestų tapo valdžios dovana trokštantiems turėti „savos“ žemės. Architektas Matas Šiupšinskas teigia: „Bendrijoms skirti žemės sklypai arba būdavo nebereikalingi kolūkiams dėl nederlingumo, arba būdavo sudėtingos konfigūracijos“.Kolektyvinių Sodų Raidos Etapai
Straipsnio „Kolektyvinio sodo idėja ir jos materializacija Lietuvoje“ autoriai išskiria tris kolektyvinių sodų raidos etapus.- Pirmasis etapas prasidėjo 1961 m., kai pasirodė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl esamų kolektyvinių sodų žemės naudojimo ir sklypų naujiems kolektyviniams sodams skyrimo tvarkos“. Nutarimas oficialiai reglamentavo kolektyvinių sodų teritorijų parinkimo ir projektavimo tvarką. Tiesa, dokumentas nenumatė galimybės sodo sklype statyti vasarnamį.
- Antrasis etapas prasidėjo 1966 m. Tais metais numatyta leisti statyti atskirus ar suporintus sodo namelius iki 25 kv. m ploto, taip pat šiltnamius iki 20 kv. m ploto. Tą patį XX a. 7 deš. prasidėjo tipinių sodo namelių projektavimas. Sodininkai, statydami namelius, turėjo laikytis tipinių projektų, tačiau ne visiems tai pavykdavo, nes trūko statybinių medžiagų. Siekdama užtikrinti kolektyvinių sodų statymo kontrolę, Lietuvos sodininkų draugija ėmėsi organizuoti gražiausiai tvarkomų sodybų konkursus. 1967 m. įvyko vienas pirmųjų tokių konkursų.
- Trečiasis etapas prasidėjo 1977 m., kuomet statybos sodininkų bendrijose buvo dar labiau liberalizuotos ir sodininkų bendrijose leista statyti 45 kv. m. vasarinio tipo sodo namelį, taip pat 15 kv. m. ūkinį bloką, 20 kv. m. neapšildomą šiltnamį ir 18 kv. m.
Sodininkų Bendrijos "Padubysys" Pavyzdys
Iš negausaus sodininkų bendrijos „Padubysys“ archyvo ir senųjų sodininkų atsiminimų galima atsekti, kaip kūrėsi ir vystėsi 45 metus gyvuojanti bendrija. Sodininkas Aleksandras Linikas, kuris rengė Bendrijos išplanavimo projektą, prisimena: „1981 m. man patvirtino galutinį projektą. Vargom 3 metus, kol pramušėm leidimą, nes reikėjo Vilniuje pervažiuoti visas ministerijas, kad kiekviena jų leistų kurti bendriją. Aš pagal projektą sužymėjau visas gatveles, subraižiau visus sklypelius, ir prasidėjo darbai. Upelius nudrenavo Ariogalos melioratoriai, jie taip pat aptvėrė visą bendriją tvora, atvedėm Dubysos vandenį į kiekvieną sklypą, buvo pastatytas vandens bokštas, sužymėtos gatvelės, sugalvoti jų pavadinimai“.
Taigi, oficiali sodininkų bendrijos „Padubysys“ įsteigimo data turėtų būti laikoma 1980 m. rugsėjo 23 d. Savaime suprantama, ši data sodininkams nežinoma, nes realūs veiksmai sodo sklypuose prasidėjo būtent 1981 m. vasarą, kai jie įžengė į savo sklypelius. Apibendrinus galima pasakyti, jog sodininkų bendrijos „Padubysys“ įkūrimas truko trejus metus: prasidėjo 1978 m. rugpjūčio 30 d., kai Lietuvos TSR Ministrų tarybos prezidiumas leido pradėti projektuoti bendriją, o baigėsi 1981 m. birželį, kai sodininkai įžengė į paskirtus sklypus, kurie jiems atiteko „loterijos“ būdu.
Būtina paminėti, jog mintis kurti Bendriją anuomet kilo Eugenijui Stremauskui, jis buvo pagrindinis šios idėjos įgyvendintojas. Kai kurie sodininkai jį vadina „Bendrijos tėvu“. Žemės sklypo išskyrimu ir įvairia su tuo susijusia dokumentacija rūpinosi Jurgis Lukša. Elektros atvedimu į bendriją rūpinosi Antanas Verba.
1981 m. "Loterija" ir Bendrijos Kvartalai
Norisi akcentuoti 1981 m. birželio 7 d. vykusią „loteriją“. Bendrija buvo padalinta į 4 kvartalus:
- I kvartalas (nuo Alyvų iki Vingio tako) buvo skirtas Lietuvos komunistų partijos Raseinių r. komiteto, Raseinių r. Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto ir Raseinių r. vykdomojo komiteto žemės ūkio valdybos darbuotojams.
- II kvartalas (nuo Vingio iki Vyšnių tako) buvo skirtas statybininkams ir gamybinio susivienijimo „Šatrija“ darbuotojams.
- III kvartalas (nuo Vyšnių iki Ąžuolo tako) buvo skirtas Raseinių rajono medikams.
- IV kvartalas (nuo Ąžuolo iki paskutinio Padubysio tako) buvo skirtas prekybininkams ir Raseinių profesinės technikos mokyklos darbuotojams.
Sodininkas A. Linikas pasakoja, kaip buvo projektuota bendrija: „Nuo pat pradžių visos gatvelės buvo suprojektuotos, tačiau nebuvo suprojektuotų tiek sklypų, kiek turime dabar. Bendrijos gale (dabar Padubysio, Miško, Ąžuolo takų galuose) turėjo būti visuomeninės paskirties pastatai, sodininkų klubas, vasaros estrada, automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau tie pastatai nebuvo pastatyti ir, vėliau, prie pirmininko Z. Brazausko, ta nepanaudota teritorija buvo išskirstyta sodo sklypais ir išdalinta naujiems sodininkams. Beje, kaip tik ten atsirado mažesni 3 arų sklypai, nors standartas buvo 6 arai. Tuomet esamiems sodininkams buvo siūloma papildomai pasiimti po mažesnį sklypą, pvz., bulvių sodinimui. Ne vienas taip ir padarė. Beje, bendrija turėjo būti didesnė, tačiau prieš pat bendrijos įkūrimą buvo nurėžta nemažai žemės, nes ta dalis buvo labai arti vandenvietės“.
Žvelgiant į parengtus bendrijos išplanavimo dokumentus, negali neatkreipti dėmesio į plačius užmojus: buvo numatytos vietos bitynui, kolektyvinio sodo klubui, pirčiai, sandėliui, vasaros estradai, lauko teniso aikštelei, tinklinio aikštelei, krepšinio aikštelei, užtvankai, automobilių stovėjimo ir apsisukimo aikštelei. Dauguma šių planų taip ir liko tik popieriuje, bet užmačios gana plačios - tai viskas, ko reikia tarybinam piliečiui.
Apribojimai ir Paradoksai
Nors sąlygos sodininkystei vis gerėjo, tačiau sovietinė valdžia ne kartą buvo užsimojusi riboti bendrijų plėtrą, sodo namelių statybą, pasitaikydavo įvairių sodininkų tikrinimo bumų, nes daugelis nesilaikė numatytų normatyvų. Vienas iš paskutinių tikrinimo bumų buvo 1982 m. viduryje, kai Lietuvoje imta tikrinti pažeidimus soduose, nubausti kai kurie atsakingieji asmenys ir priimtas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl papildomų priemonių kolektyvinės sodininkystės trūkumams pašalinti“. Šiuo nutarimu atšaukti leidimai statyti didesnius nei 25 kv. m. ploto namelius ir pabrėžtas ryžtas kovoti su nusižengimais.
Sovietų Lietuvoje ir visoje SSRS buvo nemažai paradoksų. Vienas tokių - statybinių medžiagų trūkumas. Sodininkas J. Celiešius prisimena: „Nebuvo tų statybinių medžiagų. Iš kur jų gauti? Buvo visokios kombinacijos. Susikombinuodavom statybinių medžiagų ir oficialiai, ir neoficialiai."
Tipinis sodo namelis. Šaltinis: Pinterest
Žemės ūkio paskirties sklypai ir statybos
Žemės ūkio paskirties žemėje, kai jos plotas yra didesnis nei 50 arų galima įkurti ūkininko ūkį, rengti kaimo plėtros projektą, projektuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Mažesniuose nei 50 arų sklypuose tokia galimybė nenumatyta, statyba negalima. Jūsų atveju reikalinga keisti žemės paskirtį atitinkamai norimiems statiniams statyti (reikalinga nagrinėti bendrojo plano sprendinius, kokios paskirtys yra leidžiamos) ir tik tada statyti pastatus.
Visiems gyvenamiesiems namams, nuo 2017-01-01, reikalingas projektas ir statybos leidimas, nepriklausomai nuo gyv. namo dydžio ir vietovės, kur statomas. Sodo namai gali būti statomi tik sodininkų bendrijose, jie priskiriami poilsio pastatams.
| Etapas | Metai | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|---|
| Pirmasis | 1961 | Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas dėl kolektyvinių sodų žemės naudojimo |
| Antrasis | 1966 | Leidimas statyti sodo namelius iki 25 kv. m ploto |
| Trečiasis | 1977 | Leidimas statyti vasarinio tipo sodo namelius iki 45 kv. m ploto |