Juridinio asmens steigimo procedūra Lietuvoje yra svarbus faktorius asmenims apsisprendžiant, ar kurti juridinį asmenį, ir jei taip, kokios formos jis turėtų būti. Šiame straipsnyje aptarsime juridinių asmenų steigimo ir registravimo procedūras, taip pat reikalavimus, keliamus kuriant juridinius asmenis Lietuvoje.
Per penkiolika Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų juridinių asmenų steigimo ir registravimo sistema iš esmės pakito. Šiandien Lietuvoje dažniausiai paplitusi juridinių asmenų steigimo procedūra trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Kaip skaičiuojami mokeščiai bendrijose?
Juridinio Asmens Steigimo Teisiniai Aspektai
Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir atskirus juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų.
Pagrindinis juridinio asmens bruožas yra tai, kad jis yra darinys, atskiras nuo savo dalyvių (narių). Tai įgalina jį veikti atskirai nuo savo narių ir įgyti pareigas, kurių negalėtų įgyti ar susikurti nariai.
Steigimo Procedūros Pradžia
Juridinio asmens steigimo pagrindas yra steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį. Steigimo procedūros pradžia yra minimo akto (sutarties, vienaašalio sandorio, įstatymo ar kito teisės akto) sudarymas ir (ar) priėmimas.
Prieš sudarydami ar priimdami minėtus aktus, steigėjai turi apsispręsti tiek dėl to, ar apskritai steigti juridinį asmenį, tiek dėl steigiamo juridinio asmens formos, tiek dėl kitų esminių dalykų - kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais.
Registravimas
Lietuvos Respublikos teisės aktai skiria juridinio asmens registravimo, įtraukimo į registrą ir įregistravimo sąvokas. Registravimu laikoma procedūra, kurios rezultatas - juridinio asmens įregistravimas (juridiniam asmeniui suteikiamas kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas) arba juridinio asmens, jo duomenų bei steigimo dokumentų įtraukimas į registrą (kai kurių formų juridinių asmenų atveju).
Įregistravimu laikomas juridinis faktas, kai asmuo įtraukiamas į registrą. Tai yra ir juridinio asmens įsteigimo momentas, ir jo teisnumo bei veiksnumo pradžia.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek vienas, tiek keli asmenys ūkinę ar kitokią veiklą gali vykdyti arba įsteigę, arba neįsteigę juridinio asmens. Sprendimas steigti ar ne juridinį asmenį priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestinių klausimų, prestižo ir daugelio kitų.
Daugiabučių Namų Kvartalų Tvarkymas ir Žemės Nuoma
Šiaulių miesto savivaldybės administracija kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.
Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.
Organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.
DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d.
Ginčų Sprendimas
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai) yra įsteigę Ginčų nagrinėjimo komisiją, kurioje neteismine tvarka yra nagrinėjami daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų (nuomininkų) skundai (ginčai), kylantys iš būsto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo srities bei vartotojų ginčai su kitų paslaugų teikėjais, kurie yra Būsto rūmų nariai ir subjektais nesančiais Būsto rūmų nariais, įskaitant ginčus, kurių viena iš šalių (arba abi šalys) yra Būsto rūmų nariai.
Dėl neteisminio ginčų sprendimo galima kreiptis:
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
Stiklių g.
(8 5) 2611003, faks. (+8 5) 20120647, Mob. 8 673 85290
El. paštas: [email protected]