Ekonomika yra unikalus mūsų pasaulio aprašymo būdas. Kaip Didžiosios krizės metu, 1930-aisiais, rašė įžymus anglų ekonomistas Džonas M. Keinas, ji (ekonomika) yra veikiau metodas, o ne doktrina, minčių aparatas, mąstysena, kurių dėka darome teisingas išvadas. Ekonomika tiria žmonių kryptingus veiksmus, mainantis ir vartojant, jiems reikalingas prekes bei paslaugas.
Žodis “ekonomika” kilęs iš graikų kalbos: “oikos”- būstas, ūkis, “nomos”- valdymo tvarkymo menas. Žodis ekonomika turi dvi prasmes: tai šalies ar kokio kito ūkio vieneto ūkinės veiklos pavadinimas arba mokslo šakos pavadinimas.
Žmogaus veikla apsirūpinti trūkstamomis gėrybėmis, kurias žmogus vartoja savo poreikiams patenkinti, įsigyti, vadinama ūkininkavimu, ūkiu. Paprastai kurios nors valstybės ūkiai (tiesiog vadinami ekonomikomis ) sudaro tam tikrą visumą, reguliuojamą įstatymų leidėjų ir vyriausybės.
Kas yra INFLIACIJA ir kaip ją suvaldyti? | KAIP TAI VEIKIA?
Ekonomikos samprata
Atsižvelgiant į civilizacijos išsivystymo lygį, keitėsi ekonomikos mokslo turinys ir samprata. Čia pateikta keletas ekonomikos sampratų:
- Ekonomika yra mokslas apie turtą ir turtėjimą. Taip ekonomikos mokslą apibrėžia XVIII a. škotų ekonomistas A. Smitas (A. Smith).
- Ekonomika yra mokslas apie žmonijos elgseną verslo srityje. Šį apibrėžimą XIX a. suformulavo anglų ekonomistas A. Maršalas (A. Marshall).
- Ekonomika nagrinėja, kaip individai ir visuomenė, susiduria su išteklių ribotumo problema, pasirenka tinkamesnius prekių bei paslaugų gamybos, mainų, taip pat vartojimo būdus dabar ir ateityje. Šis apibrėžimas suformuluotas XX a. JAV ekonomisto, Nobelio premijos laureato P. Samuelso ( P. Samuelson).
- Ekonomika - mokslas apie tai, kaip yra skirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti alternatyvius, konkuruojančius žmonių poreikius. Šį apibrėžimą pateikė JAV ekonomistai P. ir R. Vonakautai (P. Wonnacott, R. Wonnacott).
- Ekonomika - mokslas apie žmonių pasirinkimus, kaip naudoti ribotus išteklius norint patenkinti savo poreikius. Tai - E. Dolano (E. Dolan) apibrėžimas.
Mokslinėje literatūroje galima surasti dar daugiau ekonomikos sampratų. Jų įvairovė nereiškia, kad ekonomikos mokslas yra neapibrėžtas ir sunkiai suprantamas. Tai paprasčiausiai liudija, koks yra sudėtingas ekonomikos mokslas su kuriuo susiduriame kiekviena akimirka. Mokslininkas A. Samuelsas teigė, jog ekonomikos teorija negali aprašinėti žmogaus jausmų per kviestinius pietus, valgant keptą antį, kuriuos suteikia mirties kančios. Visa tai kas reikšmingiausia gyvenime, įgyjama ne veltui, bet ir ne vien už pinigus.
Šiais prasmingais žodžiais norima pasakyti, kad nė vienas ekonomikos mokslo apibrėžimas negali būti suprantamas, kaip visiškai išsamus ir tikslus.
Ekonomikos mokslo objektas
Ekonomika mokslo objektas: ekonomika apima bendruosius ir tarptautinio ūkio reiškinius, jų sąveika, priežastingumą ir dėsningumą, ypač kiek tai yra susiję su gamyba (produkcija), paskirstymu (tautos pajamos, darbo atlyginimas, pelnas, palūkanos, žemės renta), mainais (vertė, kaina, pinigai, kreditas), vartojimu (konsumpcija), konjuktūromis (ciklas, depresija, krizė).
Ekonomikos sritin taip pat įeina ūkio sistemos, teorijos, doktrinos ir jų istorija. Teorinė ekonomika dažniau naudojasi dedukcijos metodu, o gautas išvadas tiria indukcijos keliu.
Be asmeninio ir šeimyninio pobūdžio klausimu, ekonomikoje apstu problemų, jaudinančių ir visą visuomenę. Pavyzdžiui, ar ji pajėgi išlaikyti didėjanti gyventojų skaičių? Kas sąlygoje atskirų individų ir valstybės gaunamas pajamas? Ar platus robotų ir kompiuterių naudojimas nesukels didelio darbuotojų pertekliaus, masinio nedarbo? Kaip išvengti infliacijos ar ūkio nesubalansuotumo? Dėl ko reikalingi antimonopoliniai įstatymai, profesinės ir vartotojų sąjungos?
Atsakyti į minėtus klausimus ir į daugelį kitų panašių klausimų privalo ekonomikos mokslas. Tai nagrinėja ekonomikos teorija.
Ekonomikos teorija
Ekonomikos teorijos apibūdinamos teiginiu “mokslas kuriuo užsiima ekonomistai” nors ir teisingas, bet labai supaprastintas - jis neatskleidžia šio mokslo esmės. Vienas bendriausių šio mokslo apibrėimų - tai “mokslas apie tai, kaip žmonės užsidirba sau pragyvenimui.
Didysis XIX a. anglų ekonomistas mokytojas ir mokslininkas Alfredas Maršalas apibūdino ekonomiką kaip “mokslą apie žmonių elgseną verslo srityje”. Tai plačioji ekonomikos samprata. Ji apima daug specifinių ekonomikos nagrinėjamų klausimų.
Galima paminėti keleta jų: kodėl kartais sunku rasti darbą, o kartais visai lengva? Kas lemia santykines prekių kainas? Kodėl vanduo pigus nors jis gyvybiškai svarbus? Kodėl deimantai labai brangūs, nors be jų galima apseiti, nes tai prabangos dalykas? Kaip nusprendžiama kokias prekes gaminti?
Ekonomikos teorija, kaip ir kiti mokslai, atsirado neiškarto. Ji formavosi kartu su visuomenės gamybos, ekonominių santykių istorine raida. Naujai atsirandanti ekonominė teorija parėmė ir toliau plėtojo ekonomines idėjas, iškeltas šių mokslo pirmtakų. Palengva keitėsi ekonomikos mokslo objektas ir pats jo pavadinimas. Apie tai byloja ekonomėkos minties istorija.
Ekonomikos sistemos
Ekonominių problemų nebūtų, jei nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių, arba jei visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius. Kadangi išteklių paskirtis visada ribota, egzistuoja ir galimybių ribos gaminti prekes bei plėsti paslaugas.
Dėl to atskiri ūkiniai vienetai turi rinktis, kaip turimus išteklius efektyviai, tai yra ekonomiškiausiai, naudoti. Taigi sprendžiant pasirinkimo klausimą, kuris iškyla dėl neribotų poreikių ir ribotų galimybių, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į minėtus klausimus: ką gaminti? Kaip gaminti? Ir kas vartos šią produkciją?
Būdas, kuriuo kiekviena visuomenė ieško atsakymo į šiuos pagrindinius klausymus, yra tos visuomenės ekonomikos sistema. Ekonomikos sistema - tai būdas, kaip tirti trūkumo ir pasirinkimo klausimus.
Savo ruoštu visuomenės ekonominę sistemą suformuoja tokie veiksniai:
- Gamtiniai ištekliai, arba žemė, yra pirminė gamtos dovana (tai dirvožemis, oras, naudingos iškasenos, miškai, vanduo).
- Gyventojų amžius, jų skaičius, kvalifikacija, išsilavinimas.
- Turimas gamybinis potencialas, atsarga.
- Per ilgus metus susiklostę atitinkami individų poreikiai prekėms bei paslaugoms, technologijos žinios, turto pasiskirstymas.
- Institucinė struktūra: papročiai, įstatymai, įpročiai ir kiti.
Beje šie veiksniai ne tik lemia ekonominę sistemą, bet ir ekonomika veikia šiuos veiksnius. Visų rūšių ekonominės veiklos visumą sudaro ekonomikos sistema. Ekonomikos sistema yra sudėtinga struktūra, ji taip glaudžiai susijusi su mūsų pačiu gyvenimu, jog mes dažniausiai linkę traktuoti ją kaip savaime suprantama dalyką.
Bet kai ši sistema dėl kurios nors priežasties sutrinka, mes skausmingai pajuntame ekonominę gyvenimo svarbą. Ekonomikos sistemos svarba yra tokia didelė, kad ekonomikos teorija, nušviečia mūsų materialųjį ir dvasinį gyvenimą, mes privalome...
Mikroekonomika ir makroekonomika
Ekonomikos problemos ir jų sprendimo būdai nagrinėjami dviem lygiais. Pirmasis lygis - mikroekonomika. Išvertus iš graikų kalbos, ,,mikro“ reiškia ,,mažas“. Verčiant pažodžiui, ,,mikroekonomika“ raiškia ,,mažoji ekonomika“.
Mikroekonomika, iš vienos pusės, yra ekonomikos mokslo, t. y. ekonomikos teorijos, dalis. Iš kitos pusės, mikroekonomika - tai tyrimo objektas, kuris yra tik ekonomikos kaip visuomeninio ūkio dalis. Mikroekonomika tiria atskirų ekonomikos subjektų (jie yra rinkos dalyviai) - atskiro žmogaus, atskiro namų ūkio, atskiros įmonės elgseną bei situacijas atskirose rinkose ar ekonominėse veiklose.
Ji moko, kad žmonės užsiima ūkine veikla ir užmezga ek...
Pagrindiniai skirtumai tarp mikroekonomikos ir makroekonomikos
| Sritis | Mikroekonomika | Makroekonomika |
|---|---|---|
| Objektas | Atskiros įmonės, namų ūkiai, rinkos | Nacionalinė ekonomika kaip visuma |
| Rodikliai | Paklausa ir pasiūla, kainos, gamybos apimtys | BVP, infliacija, nedarbas, valstybės biudžetas |
| Tikslas | Efektyvus išteklių paskirstymas | Ekonomikos augimas, stabilumas |